Kuršių Nerija yra išskirtinė Lietuvos dalis vertinant tiek kultūros paveldą, tiek geologinę praeitį. XIX a. čia buvo atrasta ir vokiečių archeologų tyrinėta daugybė turtingų priešistorinių gyvenviečių. II Pasaulinis karas išblaškė gausias archeologines kolekcijas, o radimvietės XX a. buvo užpustytos smėliu arba apaugo mišku, ir, šiandien jų vieta nežinoma. Šio projekto tikslas - surasti kelią į laikinai prarastą Lietuvos priešistorės lobyną pasitelkiant pažangiausius archeologinių ir tarpdalykinių tyrimų metodus. Projekto dalyviai siekia sudaryti, patikrinti ir pasiūlyti efektyvią ir racionalią kompleksinių tyrimų metodiką, t.y. archeologinių, geofizikinių, geologinių ir inžinerinių metodinių priemonių rinkinius, tinkamus archeologinių vietų paieškai ir jų kompleksiniams tyrimams sinchronizuojant gamtinius ir kultūrinius horizontus.

2011 METŲ DARBŲ APRAŠYMAS

2011 m. Lietuvos istorijos institutas pagal sutartį su Lietuvos mokslo taryba (MIP-025/2011) pradėjo vykdyti mokslininkų grupės projektą "Kuršių Nerijos priešistorė: kompleksinių tyrimų metodologinis aspektas" (akronimas - SLUOKSNIAI). Pirmaisiais projekto vykdymo metais Kuršių nerijoje buvo archeologiniai žvalgymai, geofizikiniai, geologiniai ir žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Jų tikslas - išbandyti įvairius tyrimų metodus bei jų taikymo strategijas ieškant naujų archeologinių objektų labai dinamiškose sedimentacijos aplinkose - eoliniuose smėlynuose.

Geofizikiniai tyrimai - 2D profiliavimas georadaro sistema, susidedančia iš Zond-12e kontrolerio, 500 arba 900 MHz antenos (Radar Systems, Inc.) ir duomenų kaupiklio - nešiojamo kompiuterio. Gauti duomenys buvo apdoroti Prism2.59 ir GeoGraphix programine įranga. 2D profiliavimas su 500 MHz antena atliktas maždaug 20 km ilgio atkarpose, kertančiose lauko darbų poligonus statmenai (miško kvartalų proskynos) ir išilgai. Geoprospekcijos georadaru su 500 MHz antena tikslas - nustatyti vietas, kur užpustyti paleodirvožemiai priartėja prie žemės paviršiaus ir tampa pasiekiami žvalgomaisiais šurfais. Paleodirvožemių išeigos į žemės paviršių yra arba buvo žinomos įvairiose Kuršių Nerijos vietose, ypač ruože tarp Pervalkos ir Juodkrantės, didžiojo kopagūbrio vakariniame šlaite. Piečiau Nidos georadaru buvo atlikti 10 profilių (8984 m), ties Alksnyne - 16 profilių (11309 m). 500 MHz antena atliktų profilių duomenys buvo perskaičiuoti ir priderinti prie profilio paviršiaus reljefo, kuris gautas pagal Lidaro absoliutinio aukščio duomenis (angl. Light Detection And Ranging). Interpretuojant buvo stengiamasi identifikuoti vietas, kur riba tarp skirtingų elektrinių savybių grunto sluoksnių iškyla arba priartėja prie žemės paviršiaus iki 2 m ir mažesnio gylio. Tokių vietų ieškota tik skersiniuose nerijos profiliuose, kuriuose numatytas ir sistemingas šurfavimas. Iš viso šešiuose profiliuose, atliktuose su 500 MHz antena (4 - Nidoje ir 2 - Alksnynėje), buvo identifikuotos 30 anomalijos, kurios vėliau tikrintos šurfuojant. Be to, georadaru su 900 MHz antena buvo numatytos 5 šurfų vietos didžiojo kopagūbrio papėdėje Nidos B gyvenvietėje. 2D profiliavimas su 900 MHz antena atliktas 669 m ilgio atkarpose Nidos A senovės gyvenvietės teritorijoje. Geofizikinių tyrimų tikslas Nidos senovės gyvenvietėje buvo patikslinti 1974-1978 m. kastų archeologinių perkasų vietas. Tam buvo atlikti 5 profiliai (viso 630 m ilgio), kertantys spėjamą perkasų vietą įvairiomis kryptimis. 25 ir 14 m ilgio profiliai vakariniame gyvenvietės pakraštyje padėjo aptikti ir lokalizuoti maždaug 12 m ilgio, 8 m pločio ir iki 2 m gylio daubą (1-4 pav.).

1   2   3   4   5

Tikslingas paviršiaus žvalgymas vyko 8 miško kvartalų proskynose, viso - 7 km ilgio. Matomumas proskynose buvo palyginti menkas (<25% atviro paviršiaus), visiškai sumažėdavęs drėgnose palvės vietose ir padidėdavęs didžiojo kopagūbrio šlaite ir papėdėje, taip pat prie apsauginio kopagūbrio į R nuo jo. Tikslingi žvalgymai taip pat vykdyti didžiojo kopagūbrio vakariniame šlaite, jo papėdėje ir palvėje greta jos, Kuršių nerijos atkarpoje tarp Pervalkos ir Juodkrantės (5 pav.). 9 žvalgytojai ėjo išsidėstę linija, kurios kraštuose buvę žmonės turėjo nueitą kelią maždaug 3 m tikslumu fiksuojančius GPS imtuvus. Žvalgytas ruožas buvo maždaug 10 km ilgio ir nuo kelių iki 220 m pločio, tačiau dažniausiai žvalgytojų linija tikrino apie 100 m pločio ruožą išsidėstę su maždaug 10 m atstumais vienas nuo kito. Paskutinis tikslingų žvalgymų objektas buvo suarta mineralizacijos juosta, einanti greta dviračių tako, didžiojo kopagūbrio vakariniu šlaitu ties Alksnyne.

2011 m. rugsėjo mėnesį Kuršių Nerijoje buvo ištirtas 301 šurfas, 1x1 m dydžio. Šurfai buvo suskirstyti į tris kategorijas: geofizikinius (35), sisteminius (154) ir nesisteminius (112). Geofizikiniai šurfai buvo iškasti tose vietose, kur 2D profilyje buvo įtariama paleodirvožemio išeiga į paviršių. Sisteminiai šurfai buvo kasti beveik tiesiomis linijomis, ant arba greta miško kvartalų proskynų, maždaug kas 30 metrų arba kas 15 m Nidos A senovės gyvenvietėje. Nesisteminiai šurfai buvo išdėstomi netaisyklingai, atsižvelgiant į dabartinio reljefo ypatumus ir rašytinius duomenis apie radimviečių padėtį. 19 nesisteminių šurfų buvo iškasta Nidos A gyvenvietėje ieškant senųjų perkasų. 37 nesisteminiai šurfai (42 šurfai, įskaitant dar 5 geofizikinius) buvo ištirti Nidos B radimvietėje, pažymėtoje ir aprašytoje E. Hollack 1895 metais. 33 nesisteminiai šurfai buvo iškasti maždaug 900 m ilgio ruože palei dviračių taką ties Alksnyne. Šis takas nutiestas ir vinguriuoja pačioje didžiojo kopagūbrio papėdėje. Prisiminus, kad vokiškuose šaltiniuose archeologinės radimvietės dažniausiai minimos būtent didžiojo kopagūbrio vakarinėje pašonėje, buvo nutarta pabandyti patikrinti šį ruožą kasant šurfus pačiose žemiausiose jo vietose.

Rankinis sukamas (šaukšto tipo) olandų kompanijos Eijkelkamp grąžtas buvo nuolat naudojamas pagilinti šurfus, kuriuose iki 1-1,5 m gylio nebuvo pasiekiamas gruntinis vanduo. Deja, jis pasiteisino tik gręžiant sausus sluoksnius. Žemiau gruntinio vandens jis buvo praktiškai nepanaudojamas, net ir bandant pritaikyti 10 cm skersmens ir 1 m ilgio plastikinį vamzdį "plaukiančioms" gręžinio sienelėms stabilizuoti. Iš vamzdžio nepavykdavo pašalinti permirkusio smėlio, kadangi vos iškėlus porciją smėlio su grąžtu, naujas smėlio pliūpsnis užplūsdavo vamzdžio tūrį kartu su gruntiniu vandeniu per jo apačią. Vandeningų horizontų litologijai nustatyti buvo panaudotas visiškai kitokios konstrukcijos kalamas grąžtas su gruntotraukiu - savaeigės „Geoprobe 54LT“ gręžimo staklės su MacroCore® gruntų paėmimo sistema. 1 m ilgio ir 4 cm skersmens gruntotraukis agregatu įspaudžiamas į gruntą iki pasirinkto gylio intervalo. Spaudimui naudojamos tuščiavidurės štangos. Pasiekus numatytą gylį atlaisvinamas vidinis kūgis ir prietaisas spaudžiamas dar 1 m gilyn. Tokiu būdu į gruntotraukį patenka gruntas iš pasirinkto gylio. Gruntotraukis ištraukiamas, išardomas, plastikinis vamzdis uždengiamas specialiais dangteliais ir perduodamas laboratorijai tolimesniems tyrimams arba perpjaunamas per pusę ir gruntas aprašomas vietoje. Tokiu būdu Nidos A gyvenvietėje ir į R nuo jos buvo išgręžta 11 gręžinių, 3-8 m gylio. Bendras jų gylis - 54 m. Kernas plastikiniuose vamzdžiuose perduotas gruntų litologiniam aprašymui, dalis jo bus atidėta laboratoriniams tyrimams ateityje.

Tyrimų vietų matavimai buvo atlikti centimetriniu tikslumu DGPS dvidažniu imtuvu Spectra Precision Epoch 35 (sukomplektuotas su Nomad duomenų kaupikliu) bei elektroniniu tacheometru Sokkia Set 500.

2011 m. darbų rezultatai bus pristatyti tarptautinėje konferencijoje CORDED DAYS Krokuvoje, gruodžio 1-2 d.. 2012 m. projekto SLUOKSNIAI lauko darbai bus pratęsti kasant perkasas naujai atrastose radimvietėse bei Nidos A senovės gyvenvietėje, vykdant įvairius laboratorinius tyrimus ir, žinoma, toliau žvalgant...